Sirkulár Konjunta  Kona-ba Moras Rabies / Raiva

Asu ne’ebé pozitivu ho virus Rabies (fot0 Google)

MetroFM; Moras Rabies/Raiva (moras asu bulak) oras ne’e sai ita hotu nia preokupasaun tanba fó ameasa ba saúde públika iha ita-nia rai doben Timor-Leste. Tanba ne’e dala ida tan ami hakarak informa ba komunidade hotu-hotu iha teritóriu tomak katak, moras Raiva hamate ona timoroan na’in neen (6). Ema hirak ne’e husi (RAEOA) na’in tolu (3), munisípiu Bobonaro na’in rua (2) no munisípiu Ermera na’in ida (1). Ema hirak ne’e hetan tata husi Asu ne’ebé pozitivu ho virus Rabies haktuir konfirmasaun Laboratóriu.

Nune’e, atu prevese no mitiga moras Rabies (moras asu bulak) labele da’et ba munisípiu seluk ne’ebé oras ne’e sei livre hela maka, Sekretaria Estadu Pekuária (SEPE) hamutuk ho Ministériu Saúde (MS), Ministériu Administrasaun Estatal (MAE) liuhusi Sekretaria Estadu ba Asuntu Toponímia no Organizasaun Urbana (SEATOU) servisu hamutuk ho Prezidente Autoridade Munisipál (PAM) sira (Autoridade lokál, líder komunitáriu, líder religiozu sira), Instituisaun Seguransa – Polísia Nasionál Timor-Leste (PNTL), Falintil Forsa Defeza Timor-Leste (F-FDTL) hodi kontrola no tau matan atu bele prevese no mitiga surtu ne’e.

Bazeia ba Dekretu-Lei Nº 12/2014, loron 14 fulan maiu, kona-ba, Restrisaun Movimentu Animál nian iha Área Urbana, iha Artigu 3 (alínea d no e), art. 5 nº. 1 (alínea a,c) no número 2. Artigo 7, 9, 10, no kapítulu IV sansaun (artigo 9 ho kóimas) nomós Artigo 8 husi Dekretu-Lei numero 33/2008 de 27 de Agostu Primeira Alterasaun ba Dekretu Lei 03/2024 de 17 de Janeiro kona-ba ijiene no ordem públika, maka hanesan tuir mai ne’e:

  1. Husu ba komunidade ne’ebé hakiak Asu, Busa no Lekirauk atu sulan ka kesi no la husik la’o livre iha komunidade nia le’et, liu-liu komunidade sira ne’ebé hela besik iha área fronteira hanesan munisípiu Bobonaro, munisípiu Covalima, munisípiu Ermera, RAEOA inklui Díli.
  2. Proibi/bandu atu lori animál hanesan Asu, Busa no Lekirauk husi munisípiu ida ba munisípiu seluk inklui Autoridade Administrativa de Atauro (AAA) no RAEOA via terrestre, aéreo no marítima nomós husi estranjeiru mai Timor-Leste; wainhira Guarda Postu Tránzitu ou ekipa Konjunta hetan maka sira sei prende no elimina.
  3. Husu ba sidadaun sira ne’ebé maka hakiak animál hanesan Asu, Busa no Lekirauk obrigatoriamente kopera ho ekipa vasinadór atu asegura animál hirak ne’e hodi hetan vasina ou voluntáriamente lori ita-boot sira-nia animál hirak ne’e ba fatin postu vasinasaun ne’ebé prepara husi Ministériu Agrikultura, Pekuária Peska no Floresta ka klínika privadu animál iha munisípiu idak-idak;
  4. Ekipa konjunta sei elimina animál (Asu no Busa) ne’ebé deskoñesidu ou na’in laiha;
  5. Bainhira la kumpri ho regra sira hirak ne’ebé mensiona no karik ema ruma hetan tata husi Asu, Busa no Lekirauk maka na’in ba animál refere sei responsabiliza tuir Dekretu-Lei mensiona iha leten.

Díli, 27 Junhu 2025

José dos Reis Magno, Lic. SP
 Vice Ministro Fortalecimento Institucional Saúde

José Vieira de Araújo, Lic. CSH., Lic. Dir., MD., M.AP
 Sekretáriu Estadu Pekuária

Germano Santa Brites Dias
 Sekretáriu Estadu ba Asuntu Toponímia no Organizasaun Urbana

 

* fontes ba informasaun ne’e hosi Portal Governu : Sirkulár Konjunta Kona ba Moras Rabies / Raiva

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *